koksėti

koksėti: koksė́ti, kõksi, -ė́jo intr., kóksėti, -i, -ėjo 1. kam šaukiant, atsakyti „ko“ (ko nori): „Ko“, „ko“, ko koksì, eik valgyt! Skr. Ką tu čia kóksi vis, ar negirdi?! Vlkv. 2. rėkauti, piktai šūkauti: Ko jis da ten kóksi?! Bgt. Kodėl tu taip garsiai su piemeniu kóksėjai? Bgt. Ko kóksi gerklę atstatęs: manai, kas tavęs bijo! Alvt. ^ Kad tu kóksėtum be galvos! (toks keiksmas) Vlkv. 3. Pn tarmiškai kalbant, sakyti „ko“ vietoje „ką“, „žosis“ vietoje „žąsis“. \ koksėti; pakoksėti; sukoksėti

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

pakoksėti — intr. kiek koksėti, tarmiškai kalbant sakyti „ko“ vietoje „ką“: Už Panevėžio koksi ir apie Velykius pakõksi Pn. koksėti; pakoksėti; sukoksėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukoksėti — intr. imti šaukti, surėkti „ko ko ko“ (apie gaidį): [Gaidys] sukoksėjo, kaip buvo pratęs daryti, kai, norėdamas įtikti vištoms, siūlydavo joms kokį gardų kąsnį Mš. Matau matau, – sukoksėjo Šilkaplunksnis (gaidys) Mš. koksėti; pakoksėti; sukoksėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias